Praėjusią savaitę viešas kurortinių baltinių skalbimo spektaklis net įgavo „bulvarinio skaitalo“ pavidalą. Keista, kad neaiškiomis aplinkybėmis paviešintas Druskininkų mero Ričardo Malinausko ir jo kalbinamųjų telefoninių pokalbių turinys aptarinėjamas lyg žinutės iš Holivudo žvaigždžių gyvenimo. Betrūksta tik pikantiškų asmeninio gyvenimo detalių.
Bet jų, matyt, ir su galimu politinės korupcijos kvapeliu galime drąsiai ieškoti dešinėje pusėje – Lietuvos konservatorių partijoje. Ten persipina ir galia, ir politika, ir dideli pinigai – tiesiog kultinio serialo „Dinastija“ lietuviška versija. Garsusis senelis perduoda valdžios vadeles anūkui, o šio žmona vidurį baltos dienos suka versliuką visų mūsų pinigais. Ir kaip nesisuks versliukas, kai jam šiltnamio sąlygas kuria patys valstybės energetikai. Vieša paslaptis, kad UAB „Lietuvos energija“ didelę įtaką daro buvęs energetikos ministras A. Sekmokas. Tad ar tikrai tie „Vijūnėlės dvaro“ langų atspindžiai atrodo blizgesni nei Austėjos Landsbergienės mokyklos kreivieji veidrodžiai Gervėčių g., Vilniuje?

© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)Mokytojai streikais sugebėjo atkreipti visų – ir valdžios, ir mokinių, jų tėvų ir nesusijusių piliečių dėmesį į švietimo sistemos problemas. Šaunuoliai. Jie turi vienas stipriausių profesinių sąjungų. Linkėčiau, kad ir kitų profesijų darbuotojai tokias turėtų. Mokytojų atlyginimai iš tikrųjų gėdingai maži.
Pasak streikuotojų, mokytojams vieninteliams po krizės neatstatyti atlyginimai. Jie neatstatyti visiems darbuotojams, kuriems darbo užmokestis mokamas iš biudžeto. Tai ir policininkai, ir valstybės tarnautojai, ir kultūros, socialiniai darbuotojai. Vis dėlto švietimo sistemos bėdos – ne vien atlyginimai. Pagrindinė problema yra sumažėjęs vaikų skaičius darželiuose ir mokyklose. Dėl to mažėja mokytojų darbo krūvis. Didžiosiose savivaldybėse, kur moksleivių skaičius didesnis – mokytojų atlyginimų koeficientai yra didesni. Mažose mokyklose, kur vos užtenka vaikų klasei sukomplektuoti, padėtis įtempta ne tik dėl žemo koeficiento, bet ir nesuformuojamo krūvio. Mokos fondo apimtys riboja galimybę didinti atlyginimus. Mokyklose mažėja klasių, mokytojams bandoma „sukrapštyti“ nors kiek pamokų arba duoti valandų neformaliojo ugdymo būreliuose. Mokytojai, bandydami susirinkti darbo krūvį, ieško pamokų kitose mokyklose, radę bėgioja per dvi ar tris įstaigas, todėl kenčia jų darbo kokybė.

Pagal 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Kauno miesto savivaldybės biudžeto prognozuojamos pajamos savarankiškosioms funkcijoms vykdyti 2016 m. numatytos 151198 tūkst. eurų, iš jų 4160 tūkst. eurų sudaro bendrosios dotacijos kompensacija iš valstybės biudžeto. Prognozuojamos pajamos savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, palyginti su 2015 m., didėja 3357 tūkst. eurų dėl papildomo lėšų poreikio užtikrinimo minimaliai mėnesinei algai padidinti iki 350 eurų nuo 2016 m. sausio 1 d., socialinių, kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti ir kt.
Vadovaujantis 2016 m. vasario 18 d. 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemyje pateikiama informacija, šiuo metu Kauno mieste įgyvendinami 11 iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų (toliau – projektai), kurių vertė – 2 044 600,62 Eur, iš kurių 2 043 954,12 Eur – ES struktūrinių fondų lėšos ir 646,50 Eur – valstybės biudžeto lėšos, t. y.: