Kovo 10 d. 14 val. Seimo rūmų Jungiamojoje galerijoje įvyko Rasos Andrikienės tapybos darbų parodos pristatymas. Parodos atidaryme dalyvavo: Lietuvos Respublikos Seimo narė ir šios parodos globėja Orinta Leiputė, Lietuvos Respublikos Seimo narė Raminta Popovienė, Ministro pirmininko patarėja Auksė Kontrimienė bei kiti svečiai.
Seime dailininkė pristato parodą „Moters šviesa“. Menininkės teigimu, „moters akių šviesoje auga vaikai ir gėlės. Su moters šiluma namai tampa namais , tačiau moteris yra kur kas daugiau nei šilumos ir šviesos nešėja. Ir ji turi šešėlį, kuris gali užgožti kitus, kuriame galbūt šalta ir nejauku, bet trauktis nėra kur. Kartais tereikia vienos sekundės, kad iš šviesos patektum į šešėlį ir atvirkščiai.“
Rasa Andrikienė baigė pradinių klasių ir dailės edukologijos bakalauro studijas Šiaulių universitete, Kauno technologijos universitete įgijo švietimo vadybos magistro laipsnį, o vėliau baigė psichoterapijos studijas Kauno Geštalto studijų centre ir pradėjo dirbti kaip meno terapeutė. Šiuo metu menininkė yra pasinėrusi į tapybą ant šilko. R. Andrikienė yra surengusi autorinių parodų Lietuvoje ir Danijoje, taip pat dalyvavo bendrose tarptautinėse parodose su kitais menininkais.

Daugiau nuotraukų rasite čia.

Praėjusią savaitę viešas kurortinių baltinių skalbimo spektaklis net įgavo „bulvarinio skaitalo“ pavidalą. Keista, kad neaiškiomis aplinkybėmis paviešintas Druskininkų mero Ričardo Malinausko ir jo kalbinamųjų telefoninių pokalbių turinys aptarinėjamas lyg žinutės iš Holivudo žvaigždžių gyvenimo. Betrūksta tik pikantiškų asmeninio gyvenimo detalių.
Bet jų, matyt, ir su galimu politinės korupcijos kvapeliu galime drąsiai ieškoti dešinėje pusėje – Lietuvos konservatorių partijoje. Ten persipina ir galia, ir politika, ir dideli pinigai – tiesiog kultinio serialo „Dinastija“ lietuviška versija. Garsusis senelis perduoda valdžios vadeles anūkui, o šio žmona vidurį baltos dienos suka versliuką visų mūsų pinigais. Ir kaip nesisuks versliukas, kai jam šiltnamio sąlygas kuria patys valstybės energetikai. Vieša paslaptis, kad UAB „Lietuvos energija“ didelę įtaką daro buvęs energetikos ministras A. Sekmokas. Tad ar tikrai tie „Vijūnėlės dvaro“ langų atspindžiai atrodo blizgesni nei Austėjos Landsbergienės mokyklos kreivieji veidrodžiai Gervėčių g., Vilniuje?

© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)Mokytojai streikais sugebėjo atkreipti visų – ir valdžios, ir mokinių, jų tėvų ir nesusijusių piliečių dėmesį į švietimo sistemos problemas. Šaunuoliai. Jie turi vienas stipriausių profesinių sąjungų. Linkėčiau, kad ir kitų profesijų darbuotojai tokias turėtų. Mokytojų atlyginimai iš tikrųjų gėdingai maži.
Pasak streikuotojų, mokytojams vieninteliams po krizės neatstatyti atlyginimai. Jie neatstatyti visiems darbuotojams, kuriems darbo užmokestis mokamas iš biudžeto. Tai ir policininkai, ir valstybės tarnautojai, ir kultūros, socialiniai darbuotojai. Vis dėlto švietimo sistemos bėdos – ne vien atlyginimai. Pagrindinė problema yra sumažėjęs vaikų skaičius darželiuose ir mokyklose. Dėl to mažėja mokytojų darbo krūvis. Didžiosiose savivaldybėse, kur moksleivių skaičius didesnis – mokytojų atlyginimų koeficientai yra didesni. Mažose mokyklose, kur vos užtenka vaikų klasei sukomplektuoti, padėtis įtempta ne tik dėl žemo koeficiento, bet ir nesuformuojamo krūvio. Mokos fondo apimtys riboja galimybę didinti atlyginimus. Mokyklose mažėja klasių, mokytojams bandoma „sukrapštyti“ nors kiek pamokų arba duoti valandų neformaliojo ugdymo būreliuose. Mokytojai, bandydami susirinkti darbo krūvį, ieško pamokų kitose mokyklose, radę bėgioja per dvi ar tris įstaigas, todėl kenčia jų darbo kokybė.