Pasaulinis švietimo kompetencijų centras, UNESCO Tarptautinis švietimo biuras (IBE) savo ekspertines žinias nuo šiol aktyviau skleis ir Lietuvoje. Birželio 6 d. VDU pakvietė į Globalaus švietimo forumą. Globalaus švietimo forume apie kokybišką išsilavinimą ir šiandieninius iššūkius diskutavo, pranešimus ir sveikinimo kalbas sakė: Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė, Suomijos ambasadorius Lietuvoje J. E. Harri Mäki-Reinikka, VDU Tarptautinių ryšių prorektorė prof. Ineta Dabašinskienė, VDU rektorius prof. Juozas Augutis bei kiti pranešėjai. Renginį vainikavo susitarimo memorandumo pasirašymas tarp UNESCO Tarptautinio švietimo biuro ir VDU. UNESCO IBE ir VDU pasirašomas memorandumas numato glaudų universiteto ir organizacijos bendradarbiavimą sprendžiant švietimo problemas.
„Mums visiems yra labai svarbu, kad Lietuvoje būtų teikiamas kokybiškas, konkurencingas ir šiandieninius iššūkius atitinkantis išsilavinimas. VDU galėtų koordinuoti regioninį Tarptautinio švietimo biuro centrą, kuris, ilgalaikėje perspektyvoje kurtų, koordinuotų ir atliktų inovatyvių švietimo programų sklaidą Rytų partnerystės ir kituose regionuose. Ši iniciatyva siejasi ir su vystomojo bendradarbiavimo tikslais, o taip pat su darnaus vystymosi darbotvarke 2030” – sveikinimo kalboje sakė Lietuvos Respublikos Seimo narė Orinta Leiputė.
UNESCO IBE yra Ženevoje įsikūrusi organizacija, kuri siekia užtikrinti, kad visose UNESCO šalyse narėse švietimas būtų lygiavertis, aukštos kokybės ir prieinamas visiems. Praėjusiais metais lankydamasi Lietuvoje, organizacijos vadovė dr. M. Marope pasidžiaugė, kad šalyje skleidžiamos UNESCO artimos idėjos – ji išreiškė palaikymą VDU įkurtai globalaus švietimo iniciatyvai, kuri taip pat kviečia ieškoti būdų, kaip užtikrinti kokybišką išsilavinimą sparčiai kintančiame pasaulyje.

Daugiau nuotraukų rasite čia.

Kauno lopšelis – darželis „Girinukas“ vaikučius ir jų tėvelius pakvietė į nuotaikingą ir spalvingą sporto šventę  „Aš ir tu  - sportuokime kartu “,  skirtą vaikų gynimo dienai paminėti . Šventėje dalyvavo  darželio auklėtiniai, gausus būrys tėvelių, pedagogų.  Skambant ritmingai muzikai įžygiavo ir prisistatė kiekvienos grupės komanda. Visa darželio teritorija buvo vienas didelis sporto aikštynas. Komandos varžėsi futbolo, nešimo, bėgimo bei kitose rungtyse.  Kai komandos apsilankė visuose įrengtuose kiemeliuose, buvo paskelbta žaidynių pabaiga, tėveliai apdovanoti taurėmis, o vaikai saldžiais prizais.Vaikų sporto šventė suteikė džiugių akimirkų dalyviams, svečiams ir darbuotojams, kartu leido pajausti komandinę dvasią ir sporto teikiamą naudą. Tikiu, kad vaikų dalyvavimas sportiniuose renginiuose  skatina mažųjų norą sportuoti, ugdo bendruomeniškumą. 

Daugiau nuotraukų rasite čia.

Artėja mokslo metų pabaiga. Įprastai moksleiviams tai džiugus metas, tačiau abiturientams tai įtampos, nerimo, rimtų apsisprendimų laikotarpis. Kur studijuoti? Mokytis Lietuvoje ar pasirinkti studijas užsienyje? Tai esminiai abiturientų klausimai. Juk nuo pasirinktos profesijos, įgyto išsilavinimo tiek daug priklauso.

Jauno žmogaus kelią formuoja tėvai, mokykla, draugai, pagaliau mūsų visų požiūris į mokslą, studijas, reformas, perspektyvas. Ne paskutiniu smuiku griežiame ir mes, politikai. Nuo mūsų retorikos, priimamų sprendimų, nuo sugebėjimo jausti ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio dinamiką, didžia dalimi priklauso kokį gyvenimą galėsime užtikrinti jauniems žmonėms.

Norėdami jaunimą pakviesti studijuoti Lietuvoje, turime turėti ką pasiūlyti. Tai net tik aukštųjų mokyklų, kolegijų gausa, bet ir studijų programos, reaguojančios į pokyčius, paklausą ir ilgalaikę perspektyvą.

orinta leipute 71307176Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė – įvairių parlamentinių grupių ir komisijų narė. Ji yra parlamentinės grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ pirmininkė. Turėdama pedagoginį išsilavinimą, dirbo ugdymo įstaigose net 13 metų – vaikų globos namuose. Ką užimtai, kitus globojančiai moteriai reiškia laikas sau ir ar pavyksta tokio laiko susirasti?

- Gyvenate įvairiapusiškai aktyvų gyvenimą, esate visiems reikalinga. Kaip randate laiko sau?

- Kiekvienas mes esame skirtingi – turime skirtingą patirtį, požiūrį, pomėgius. Mane visuomet traukė neįprasti, įdomūs, nestandartiniai dalykai, iššūkiai. Galbūt nebus originalu pasakyti, bet man viskas įdomu. Visada norėjau visur būti, dalyvauti, pamatyti... Jeigu nereikia savęs versti ryte keltis ir eiti į darbą ir tai darai su malonumu, susidomėjimu – tai yra laikas, skirtas sau. Todėl „laikas sau“ man yra viskas, ko nereikia daryti motyvuojant savęs tokiais žodžiais „reikia“, „turiu“, „privalau“, „mano pareiga“... Svarbiausiai yra požiūris į gyvenimą. Man iš tikrųjų patinka bendrauti su žmonėmis, jais rūpintis, jaučiu didelį moralinį pasitenkinimą, jeigu pavyksta nuveikti ką nors esminio, kas pakeičia gyvenimą ir pateisina lūkesčius.

Ir galų gale – ką reiškia „laikas sau“? Nėra laiko sau ar kitam, nes mes esame šiuo metu, dabar, ir visa tai yra aplink mus. Ar gali žmogus džiūgauti šalia verkiančio? Ar gali būti nuoširdžiai laimingas šalia kenčiančio? Galbūt, bet ar ilgai? O ar apskritai mes mokame būti laimingi, džiaugtis kitų ir savo pergalėmis, dalintis?