Artėja mokslo metų pabaiga. Įprastai moksleiviams tai džiugus metas, tačiau abiturientams tai įtampos, nerimo, rimtų apsisprendimų laikotarpis. Kur studijuoti? Mokytis Lietuvoje ar pasirinkti studijas užsienyje? Tai esminiai abiturientų klausimai. Juk nuo pasirinktos profesijos, įgyto išsilavinimo tiek daug priklauso.

Jauno žmogaus kelią formuoja tėvai, mokykla, draugai, pagaliau mūsų visų požiūris į mokslą, studijas, reformas, perspektyvas. Ne paskutiniu smuiku griežiame ir mes, politikai. Nuo mūsų retorikos, priimamų sprendimų, nuo sugebėjimo jausti ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio dinamiką, didžia dalimi priklauso kokį gyvenimą galėsime užtikrinti jauniems žmonėms.

Norėdami jaunimą pakviesti studijuoti Lietuvoje, turime turėti ką pasiūlyti. Tai net tik aukštųjų mokyklų, kolegijų gausa, bet ir studijų programos, reaguojančios į pokyčius, paklausą ir ilgalaikę perspektyvą.

orinta leipute 71307176Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė – įvairių parlamentinių grupių ir komisijų narė. Ji yra parlamentinės grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ pirmininkė. Turėdama pedagoginį išsilavinimą, dirbo ugdymo įstaigose net 13 metų – vaikų globos namuose. Ką užimtai, kitus globojančiai moteriai reiškia laikas sau ir ar pavyksta tokio laiko susirasti?

- Gyvenate įvairiapusiškai aktyvų gyvenimą, esate visiems reikalinga. Kaip randate laiko sau?

- Kiekvienas mes esame skirtingi – turime skirtingą patirtį, požiūrį, pomėgius. Mane visuomet traukė neįprasti, įdomūs, nestandartiniai dalykai, iššūkiai. Galbūt nebus originalu pasakyti, bet man viskas įdomu. Visada norėjau visur būti, dalyvauti, pamatyti... Jeigu nereikia savęs versti ryte keltis ir eiti į darbą ir tai darai su malonumu, susidomėjimu – tai yra laikas, skirtas sau. Todėl „laikas sau“ man yra viskas, ko nereikia daryti motyvuojant savęs tokiais žodžiais „reikia“, „turiu“, „privalau“, „mano pareiga“... Svarbiausiai yra požiūris į gyvenimą. Man iš tikrųjų patinka bendrauti su žmonėmis, jais rūpintis, jaučiu didelį moralinį pasitenkinimą, jeigu pavyksta nuveikti ką nors esminio, kas pakeičia gyvenimą ir pateisina lūkesčius.

Ir galų gale – ką reiškia „laikas sau“? Nėra laiko sau ar kitam, nes mes esame šiuo metu, dabar, ir visa tai yra aplink mus. Ar gali žmogus džiūgauti šalia verkiančio? Ar gali būti nuoširdžiai laimingas šalia kenčiančio? Galbūt, bet ar ilgai? O ar apskritai mes mokame būti laimingi, džiaugtis kitų ir savo pergalėmis, dalintis?

Kauno Sporto halėje jubiliejinis 20-sis tarptautinis Algirdo Šociko bokso turnyras. Turnyras yra vienas didžiausių Europoje. Praėjusiais metais A. Šociko turnyrui suteikta aukščiausia Tarptautinės bokso federacijos AIBA A kategorija. Sporto halės ringe žiūrovai išvydo olimpinius kelialapius jau iškovojusius boksininkus. Jubiliejiniame Algirdo Šociko turnyre dalyvavo 10 lietuvių sportininkų.

 

 

Daugiau nuotraukų rasite čia.

S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome atidarytas modernus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postas. Aerodrome įrengtas Karinių oro pajėgų Paieškos gelbėjimo postas buvo pradėtas statyti 2014 metų pabaigoje. Šio projekto kaina apie 4 mln. eurų.
Naujojo posto atidarymo ceremonijoje dalyvavo Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos Respublikos Seimo narės Orinta Leiputė ir Birutė Vėsaitė, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, Karinių oro pajėgų (KOP) vadas pulkininkas Audronius Navickas, Karinių oro pajėgų karininkai, Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai bei kiti svečiai.
Kaune įkurtas Paieškos ir gelbėjimo tarnybos postas aptarnauja centrinę, rytinę ir pietinę Lietuvos dalį. Civilių žmonių gelbėjimo misijas vykdantis karinis sraigtasparnis, gavęs avarinio iškvietimo signalą, skuba į gelbėjimo operacijas, dingusių žmonių paiešką, transportuoja ligonių ir donorų organus, gesina gaisrus.Angare nuolat budės sraigtasparnis, pasiruošęs reaguoti į signalą per 15 minučių. Sraigtasparnio įgulą sudaro 4-5 žmonės, dar apie dešimt specialistų sudaro aptarnaujantį bazės personalą.

Daugiau nuotraukų rasite čia.

2016 m. balandžio 28 d. Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykloje vyko pirmasis nacionalinis jaunojo verslininko profesinio meistriškumo konkursas „Verslo faktorius“. Konkurse dalyvavo mokiniai ir mokytojai iš 15 Lietuvos profesinių mokyklų, po 2-3 mokinius besimokančius pagal Smulkiojo verslo organizatoriaus profesinio mokymo programas. Verslo įmonių atstovai pateikė konkurso rengėjams užduotis ir patys dalyvavo jų pravedime. Šiuo metu ypač aktualus verslo atstovų ir jaunų žmonių ryšių stiprinimas, darbinės veiklos sąsajų ieškojimas, jaunimo motyvavimas dirbti Lietuvoje, suteikti jiems darbines perspektyvas. Konkurso užduotys skirtos mokinių profesinio meistriškumo patikrinimui, profesinio mokymo populiarinimui. Mokykla verslo įmonėms siūlo bendradarbiavimą įvairiose srityse, teikia paslaugas verslo įmonėms - vizualinės reklamos gamybos (maketavimas, nedidelių reklaminių ženkliukų- logo uždėjimas ant marškinėlių, kepurėlių, puodelių); floristikos kompozicijų; siuvimo (maišeliai, marškinėliai, rūbai pagal spec. užsakymus, vienetiniai modeliai ir kt.). Mokinių darbas ir specialistų (profesijos mokytojų) konsultacijos - teikiamos nemokamai. Bendradarbiavimo ryšiai tarp verslo įmonių ir mokyklos - abipusiai naudingi. Daugelis mokyklos mokinių atlieka ilgalaikes darbo praktikas verslo įmonėse.

Daugiau nuotraukų rasite čia.