„Misija Sibiras“ – kilnus, prasmingas, istorinę atmintį, jaunimo patriotiškumą puoselėjantis projektas, sulaukęs didžiulės sėkmės. Kiekvienais metais susidomėjimas šiuo projektu neblėsta. Projekte išreiškė norą dalyvauti daugiau nei 10 tūkst. jaunuolių, surengta 15 ekspedicijų.          

2016 m. rugsėjo 16 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centro konferencijų salė vos talpino susirinkusius ir norinčius išgirsti „gyvą“ žodį iš projekto „Misija Sibiras“ organizatorių, dalyvių. 

Nuoširdus ir jautrus  ekspedicijos dalyvio Karolio Žemaičio pasakojimas priminė ir mano giminės tragediją.  Mano giminaičių buvo ištremtų į Sibirą, gaila, bet nei vienas negrįžo į Lietuvą.

Daugiau nuotraukų rasite čia.

Kuo arčiau rinkimai, tuo garsesnis ir dažnesnis Prezidentūros varpas, skalambijantis vis baisesnius kaltinimus: „Korupcija! Vagystės! Medžioklės! Kur vakarietiški standartai?!“

Žmonės tą šauksmą girdi ir supranta – mušk kairiuosius, kelk ant šakių dešiniuosius. Bet muša, muša, o vis tiek – prie suskilusios reitingų geldos. Kaip bebūtų kažkam keista, žmonės vis dar pasitiki valdančiaisiais socialdemokratais, nors jų mušimui pasitelktos visos įmanomos tarnybos, teisėsaugos pajėgos, pakeisti prokurorai ir generolai.

Ir kokie tik ginklai neišnaudoti: iš patrankų šaudyta į Vijūnėles, salmonelėmis į koldūnus, medžiokliniais šautuvais į cepelinų sąskaitas, šakutėmis badoma šalies kariuomenė ir labai akylai buvo stebima, kiek susimokės Premjeras, kviečiamas stebėti olimpiados į Rio de Žaneirą.

Kiekvienas žmogus nori jaustis ramus, saugus ir laimingas. Jam labai svarbu, ką veikia jo šeima, ar turi kur gyventi ir iš ko pragyventi, ar prižiūrėti ir sėkmingai ugdomi vaikai, kokios karjeros galimybės jaunimui, ar senjorams pakanka dėmesio ir lėšų.

Labai norėčiau, kad politinės jėgos, žiniasklaida ir visa visuomenė diskutuotų apie idėjas, siūlymus, sprendimus, o ne apie menamas arba sukurtas problemas, skandalus, nes tai  įtakoja visuomenės bendrą psichologinę būseną.

Susitelkime ir kartu nuspręskime ko mums reikia, kad taptume pažangesne visuomene, kad mūsų žmonės dabar ir ateityje galėtų lygiaverčiai dalyvauti globalioje idėjų ir darbo rinkoje, konkuruoti ir būti geriausiais. Investuokime į žmogų ir jo gerovę, į šalies ekonomiką, bei demokratijos ir valstybės stiprinimą. Kartu siekime, kad vaikai turėtų galimybę ne tik lankyti ikimokyklines įstaigas, bet ir įgytų socialinius įgūdžius, būtų visapusiškai lavinamas jų kūrybiškumas, kritinis mąstymas, gerėtų ugdymo ir aukštojo mokslo, profesinio parengimo kokybė ir prieinamumas. Skirkime  laiko asmenybių ugdymui, ambicingoms svajonėms ir jų realizacijai. Turi būti skatinama inovatyvi, didelę pridėtinę vertę ir aukštus atlyginimus garantuojanti pramonė. Mokslas ir naujos technologijos, gilios žinios, žmonių ir institucijų kompetencija – perspektyvaus ūkio ir stiprios ekonomikos pagrindas. Varomoji technologijų ir naujovių perdavimo jėga yra universitetų, mokslininkų bei tyrėjų, pramonės ir komercijos įmonių bendradarbiavimas.

Lietuvos socialdemokratų partijos autobusiukas keliauja po Lietuvos miestus ir miestelius. Lankėsi jis ir Kaune. Įdomios diskusijos apie nuveiktus ir būsimus darbus, daug pasiūlymų, bei smagios nuotraukos. Neatlyginta politinė reklama.

 

 

 

Daugiau nuotraukų rasite čia.

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Rugpjūčio 23 d. LSDP Kauno miesto skyrius bičiulius ir kauniečius pakvietė į Baltijos kelio minėjimą  prie Kauno miesto Rotušės.Visiems susirinkusiems išdalintos Baltijos šalių vėliavėlės, skambėjo gyva muzika, muzikinius kūrinius atliko dainininkė Dagna ir Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos moksleivis Žilvinas Kovas, aidėjo patrankos šūviai skirti Lietuvai, Latvijai ir Estijai, į dangų kilo laisvę simbolizuojantys balionai. Minėjimo metu stengtasi atkurti prieš 27-erius metus tvyrojusią nuotaiką bei vienybės jausmą.

Baltijos kelias - 650 km ilgio susikibusių žmonių, sustojusių sujungti trijų Baltijos šalių sostines - Vilnių, Rygą ir Taliną - grandinė. Jis nusidriekė 1989 metų rugpjūčio 23dieną, minint 50-ąsias slapto Molotovo-Ribbentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines. Spėjama, kad iš viso Baltijos kelyje stovėjo apie 2-2,5mln. žmonių, iš jų - apie 1 mln. iš Lietuvos.

Daugiau nuotraukų rasite čia.

Save

Save

Save