Reikia kompleksinio požiūrio, profilaktikos programų, o ištikus bėdai – tinkamu laiku tinkamoje vieoje gauti pagalbą.

Ką medikai kalba apie ligonius, kai šie jų negirdi? Savivaldybėje įvykusiame posėdyje vienos poliklinikos direktorius su apmaudu įvardijo pagrindinę temą: valstybei svarbiausia – ne kiek ligonių išgydome, o kiek pinigų sunaudojame.

Žinoti ir tartis

"Prasminga susirinkti ir pasikalbėti apie aktualias problemas. Susirinkti visiems: poliklinikų, slaugos ligoninių, greitosios pagalbos tarnybos ir respublikinių ligoninių vadovams, nes pacientai – bendri. Tai Kauno gyventojai, ir bendradarbiavimas dėl jų sveikatos turi būti užtikrintas",– posėdžio pradžioje pasakė jo viešnia Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė.

Būtent bendradarbiauti, konsoliduotis buvo sukviesti mieste esančių valstybinių gydymo įstaigų vadovai.

"Turime istorinę galimybę pasiekti, kad žmonės Kaune būtų labiau patenkinti sveikatos priežiūra ir taptų sveikesni", – taip susitikimo tikslą įvardijo Kauno mero patarėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius širdies chirurgas Rimantas Benetis.

Receptas, kaip pasiekti geresnės miestiečių sveikatos,  profesoriaus teigimu, yra žinojimas, kiek kauniečiams reikia šeimos gydytojų pagalbos ir kiek – specialistų, kaip keisis sergamumas per artimiausius dvejus–trejus metus, kokia demografinė padėtis atskiruose miesto rajonuose.

"Pagrįstai diskusijai reikia informacijos. Ar verta rengti dviračių taką tame rajone, kur gyvena vien garbaus amžiaus žmonės? Galbūt jiems reikia kitokių paslaugų?" – susirinkusiuosius diskutuoti ragino profesorius R.Benetis.

Tačiau savivaldybės gydytoja Asta Garmienė, kurios kompetencija – miesto gyventojų sveikatinimas, savo pranešime tepaskaitė pranešimą, supažindindama gydymo įstaigų vadovus su pavyzdiniais savivaldybės gydytojo nuostatais.

Pinigai lemia daug

Netrukus kalba pasisuko apie pinigus. Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius Virginijus Šiaudikis, paprašytas pasakyti, kiek lėšų skiriama kauniečių sveikatai saugoti ir jiems gydyti, apgailestavo, kad iš anksto yra neperspėtas, jog reikės pateikti finansinę analizę.

"Atsiskaitymai su gydymo įstaigomis vyksta numatytais terminais ir apimtimis. Kitų metų biudžetas bus didesnis trimis procentais", – V.Šiaudikis kalbėjo optimistiškai.

Jis pabrėžė, kad Kauno apskrities gyventojų amžiaus vidurkis didesnis nei Lietuvos, Kaune taip pat gyvena labai daug vyresnio amžiaus žmonių ir didžiausia problema – slaugos lovų stoka. Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas vėliau kalbėdamas pabrėžė, kad labai daug senjorų yra vieniši ir jų, baigus gydymą ligoninėje, neretai nėra kam parvežti namo.

Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorė Stanislava Jancevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad galėtų priimti 20 ligonių daugiau, nei priima dabar, bet to daryti neleidžia ribotas, praėjusiais metais netgi sumažintas ir ydingas finansavimas. Ši pastaba liko be atgarsio, Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriui radus argumentą, kad, galbūt, įkurdinti daugiau ligonių neleistų higienos reikalavimai.

Be atsako liko ir kita problema – ligonių kasų kompensuojamo dantų protezavimo Kaune senoliams ir neįgaliesiems tenka laukti ketverius metus, kai yra savivaldybių, kuriose eilės nesiekia nė metų. Paguosta tik tokiais žodžiais: bedančiai, nenorintys laukti, gali patys susimokėti už protezavimą, kurio išlaidos bus kompensuotos po ketverių metų. Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimno tarnybos vadovas Kęstutis Stašaitis atkreipė dėmesį į tai, kad niekas nesirūpina, kaip išsaugoti savus dantis.

"Reikia kompleksinio požiūrio, profilaktikos programų, o ištikus bėdai – tinkamu laiku tinkamoje vieoje gauti pagalbą", – kalbėjo K.Stašaitis, vadovaujantis Skubios medicinos klinikai.

Į lgoninę – kuo mažiau

Bene didžiausią vaidmenį mūsų miesto sveikatos sistemoje vaidina Kauno klinikos – didžiausia šalyje gydymo įstaiga. Joje – daugiau kaip 2300 lovų, dirba beveik 7300 darbuotojai, veikia 37 profilinės klinikos.

"Kauno klinikos atsižvelgia į vykstančius pokyčius asmens sveikatos priežiūros politikoje. Stacionarinių paslaugų nedidina, netgi turi tikslą, kad jų mažėtų. Pernai buvo suteikta 95 tūkstančiai stacionarinių paslaugų, šiemet – keturiais tūkstančiais mažiau", – skaičius vardijo Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas.

Jis pabrėžė, kad ligoniai niekur nedingsta – daugėja dienos stacionaro ir ambulatorinių paslaugų. Kauno klinikose pernai gydytojų konsultacijų buvo suteikta 12 proc. nei užpernai, šis skaičius siekė 1 mln. 300 tūkst. Prognozuojama, kad šiemet bus suteikta daugiau kaip pusantro milijono konsultacijų.

Poliklinikos užleidžia pozicijas?

Mūsų mieste esančios kitos ligoninės teikia vadinamojo antrojo lygio konsultacijas.

Seimo narė O.Leiputė atkreipė dėmesį: kaip išgyventi poliklinikoms, kai ligoninės steigia konsultacijų skyrius?

"Ko labiausiai reikia mūsų pacientams? Šeimos gydytojo, profilaktikos, paslaugų prieinamumo. Jei pas gydytoją ligoniui tenka laukti šešis mėnesius – paslauga nebekokybiška. Jei gydytojas per valandą priima šešis–aštuonis pacientus, kokia tokios konsultacijos kokybė? Tačiau turime tiek priimti, nes privalome trumpinti eiles. Kai priimame pacientų daugiau, už juos  nesumoka", – apie ligonių ir medikų problemas kalbėjo Šilainių poliklinikos direktorius V.Obelienius.

Kauno klinikinės ligoninės direktorius G. Abeciūnas tikino, kad ligoninės poliklinikų konsultacijų nedubliuoja, nes teikia specializuotas konsultacijas. Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius Linas Vitkus aiškino, kad konsultacijos ligoninėje – tai ikihospitalinis ir pohospitalinis tęstinumas.

Suprantama, kad, jei teks gydytis ligoninėje, geriau iš anksto susipažinti su joje dirbančiu gydytoju ir patikėti jam savo sveikatą. Tai – iš ligonio pozicijų, o gydymo įstaigos neretai konkuruoja dėl sunkių ir iš ligonių kasų brangiai apmokamų pacientų. Posėdyje buvo akivaizdu, kad draugiškų jausmų ne tiek jau daug, kaip ir tai, kad neblaivūs socialiai nedrausti benamiai – Dievo rykštė ligoninėms. Už jų nakvindinimą Priėmimo skyriuose ligoninėms niekas nemoka.

"Per metus turime apie 900 tokių pacientų", – sakė Respublikinės Kauno ligoninės direktoriaus pavaduotoja Vitalija Gresevičienė.

Kauno klinikų atstovas, Skubios pagalbos klinikos vadovas K.Stašaitis atkreipė dėmesį, kad labai daug ligonių į Priėmimo skyrių atvyksta vien dėl to, kad nenori laukti eilėje pas šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą.

"Dabar per dieną pas mus atvyksta apie pusantro šimto ligonių, ir tai yra pustrečio karto daugiau, nei prieš dešimt metų", – apgailestavo K.Stašaitis dėl ligonių atsakomybės stokos.

Į visų miesto ligoninių priėmimo skyrius atvyksta labai daug ligonių savaitgaliais, kai nedirba

Ligonis atsakymo negavo

Taip kalba nukrypo į gydymo įstaigų problemas, ir posėdyje dalyvavęs ligonių draugijos atstovas, bandęs gauti atsakymą, kada pagaliau bus įdiegta elektroninė sveikatos sistema, kad dėl tyrimų rezultatų, siuntimų pas specialistus nebereikėtų vaikščioti pas gydytojus ir gaišinti savo bei jų brangaus laiko, konkretaus atsakymo negavo.

Į socialdemokratės O.Leiputės klausimą, ar yra sukaupta statistika apie pacientų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes ir ligotumą, kai privačios gydymo įstaigos prisirašo jaunus ir sveikus pacientus, savivaldybės gydytoja A.Garmienė tai patvirtino, tačiau Teritorinės ligonių kasos direktorius V.Šiaudikis kategoriškai paneigė.

"Prie privačių gydymo įstaigų prisirašę pusė Kauno apskrities gyventojų ir yra savivaldybių, kur sveikatos priežiūrą vykdo vien tik jos", – Kauno savivaldybės gydytojai A.Garmienei paprieštaravo V.Šiaudikis.

Kauno mero patarėjas R.Benetis, apibendrindamas diskusiją, pabrėžė, kad sveikatos sistema labai daug priklauso nuo šalies ir ES sveikatos politikos, tačiau gydytojai savo iniciatyvomis gali padaryti didelę įtaką Seimui, Sveikatos apsaugos ministerijai. Diskusijos, organizuotos kartu su Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininku Dariumi Razmislevičiumi, iniciatorius profesorius R.Benetis joje pasigedo konkrečių argumentų ir statistikos, tačiau tai – ne vienintelis renginys mūsų sveikatos politikai gerinti. Peršasi išvada, kad aktyvesni, pilietiškesni turėtų būti ir ligonių organizacijų atstovai.

Marijana Jasaitienė, kauno.diena.lt